Požiūris į „prakatą“ arba turistinių žirgų džiaugsmai ir vargai

Pradėsiu paaiškindama, kas liaudyje vadinama „prakatu“. Arklininkai puikiai žino šio žargono reikšmę. Taigi, taip vadinami žmonės, kurie ateina kartas nuo karto pajodinėti ir moka už tai pinigus. Dažniausiai taip vadinami tik tie, kas ateina kelis kartus per metus (arba per gyvenimą). Jie nemoka joti ir nesiekia to išmokti, tiesiog pramogauja ir leidžia laisvalaikį. Visgi „prakatu“ kažkurį laiką vadinami ir žmonės, kurie ateina mokinti joti, t.y. „žali raiteliai“.  Vietoje negražaus žodžio „prakatas“ vis dažniau skamba žodis pasijodinėtajai.  Nors tas žodis irgi keistai skamba, bet vis geriau nei pirmasis. 

„Prakatinės“ arklidės arba žirgynai – tokios vietos, kurios užsiima žmonių laisvalaikio paįvairinimu naudojant žirgus, bei mokina pradedančiuosius. Toks yra ir mūsų jojimo klubas. 

Žirgai, dirbantys tokiame žirgyne, vadinami: „prakatiniais“, turistiniais, hobi tipo, laisvalaikio mėgėjiško jojimo ir pan. Nors kiekvienas čia įvardintas apibūdinimas turi savo specifinių niuansų, bet jų esmė yra daugmaž panaši, t.y. žirgai ne profesionalams. Tik nereikia galvoti, kad turistiniai žirgai yra laikomi tik turistiniuose žirgynuose. Jų yra ir kitokio tipo žirgynuose ir jojimo sporto klubuose. 

Neigiamas „arklinės“ visuomenės požiūris 

Labai dažnai parduodamas žirgą žmogus skelbime pabrėžia, kad neatiduos jo į turistinį žirgyną. Yra manoma, kad tokio tipo įstaigose žirgai yra labai kankinami, prižiūrimi neprofesionaliai ir visiškai netinkamai. Jie verčiami dirbti nuo ryto iki vakaro be poilsio, nešioti ant savęs nugaras daužančius naujokus.

Kas formuoja tokį požiūrį? Čia norėčiau paprašyti skaitytojų pakomentuoti savo patirtį, kuri suformavo teigiamą arba neigiamą nuomonę apie laisvalaikio pasijodinėjimu užsiimančias įstaigas.

Negalima neigti fakto, kad yra Lietuvoje nemažai tokių žirgynų, kurie tikrai verti „prakato“ pavadinimo. Tai gali būti  kaimo turizmo sodybos, kuriose pagrindinį pelną neša patalpų nuomos, maitinimo paslaugos ir pan., o žirgai yra tiesiog pagražinimas ir papildoma pridėtinė vertė, kuri, beje, suvalgo nemažą dalį pelno. Tokiu atveju visai tikėtina, kad savininkų požiūris į žirgus gali būti kaip į kenkėjus. Tokių vietų šeimininkai tiesiog stokoja kompetencijos, noro ir laiko pokyčiams, kad jų arkliai gautų tai, ko reikia, o pasijodinėtojai galėtų džiaugtis  pramoga nežalodami žirgų.

Visgi dažniau internete atsiranda straipsnių ir komentarų apie neprižiūrimus ir varginamus žirgus ne kaimo turizmo sodybose, bet  jojimo klubuose (jei taip galima pavadinti tas vietas). Žirgų gyvenimo sąlygos būna tikrai ne kokios, o  treniravimo ir jojančiųjų priežiūros išvis nėra. Dėl to kalčiausi visada turėtų likti tik savininkai ir niekas daugiau. 

Kodėl taip išeina? Tiesiog tokių „blogų“ vietų šeimininkai prieš įkurdami žirgyną, blogai apskaičiuoja savo pajėgumus. Elementariausiai- iš paskutinių savo pinigų priperka iškarto tiek žirgų, kiek jiems nereikia ir tokių žirgų, kurių nereikia (čia priminsiu, kad blogų žirgų nėra. Būna tik neprofesionaliai tam tikrai veiklai parinkti žirgai.). Ir tie nabagėliai nesugeba net sau pašaro uždirbti. O šeimininkas tikėjosi aukso kalno, nes paties kišenės tuščios. Arba tiesiog žmogus nesugeba sutaupyti uždirbtų pinigų ir leidžia juos savo asmeninėms reikmėms. To pasėkoje žirgai žiemą gyvena pusbadžiu. Pavasarį jiems pradeda šviestis šonkauliai ir stuburas. Ir tokie žirgai būna pakankamai intensyviai jojami ar net dalyvaujantys varžybose. Gerai jei toks žirgynas turi ganyklas ir vasaros metu žirgai gali maitintis žole. Bet čia vėl gi išlenda ne tik geroji, bet ir blogoji pusė. Išbadėję arkliai puola valgyti pavasarinę žolę nejausdami saiko. Ėda kas pakliuvo nesugebėdami atskirti maistui tinkamos žolės nuo netinkamos. Prasideda problemos su skrandžiais ir kiti sveikatos sutrikimai. Savininkui atrodo, kad žirgui yra viskas gerai, bet jis nesusimąsto, kad žala sveikatai duos apie save žinoti ne iš karto bet gal tik po kelių metų.  O gal išvis žirgas neparodys jokių išorinių simptomų, bet lėtai ir skausmingai merdės. Visgi net ganyklose žirgai per vasarą nesugeba atstatyti savo normalaus svorio, jeigu sezono metu būna nesaikingai jojami. O juk reikia ne tik atstatyti svorį, bet ir sukaupti kažką žiemai. O kadangi žiemai nieko nesukaupia, tai atlaikyti šaltąjį sezoną būną labai sunku. Ir taip metai po metų arklys atrodo vis blogiau ir blogiau. O kaip jis jaučiasi net neįmanoma įsivaizduoti. 

Taip pat galima išgirsti pasakojimų, kaip sezono metu žirgai visą dieną stovi pririšti ir pabalnoti. Taip daroma tam, kad užklydus klientui, nereikėtų iš naujo valyti ir balnoti žirgo. Taip sakant, padidėja „darbo našumas“. O dar geriau būna, kad vos nulipus vienam klientui, ant to paties žirgui sodinamas sekantis. Ir taip visą dieną.

Dar vienas dalykas- jojančiųjų priežiūra tokiose vietose. Kai dirbau ne savo klubuose dažnai girdėdavau iš svečių, kad kai kuriuose vietose užsodina ant arklio ir nieko nepaaiškinę paleidžia joti. 

Tai štai, žmogus apsilankęs tokioje įstaigoje formuoja ir atitinkamą nuomonę apie turistinių jojimo klubų būklę. Ir tokia nuomonė lieka labai ilgam. 

Tai, turbūt, vienos pagrindinių priežasčių, formuojančių negatyvų požiūrį į pasijodinėjimo vietas.

„Žirgų takas“

Pirmiausiai noriu pasakyti tai, jog žmogus, nusprendęs pradėti savo verslą ir iš to ateityje gyventi, turi investuoti. Visiems verslininkams tai aišku, tik ne arklininkams kažkodėl. Pasakysiu apie save. Pirkom arklius tikrai ne iš paskutinių pinigų. Pradžioje turėjome du ponius ir vieną trakėnų veislės kumelę. Paskui nusipirkom dar viena arklį. O šį rudenį pardavėm vieną ponį. Šiuo metu turime du arklius ir vieną ponį. Ir tiek žirgų mums visiškai užtenka šiai dienai. Dėl to ir pardavėm vieną iš ponių, nes tai papildomos išlaidos, o vaikiukų džiaugsmui tikrai užtenka ir vieno. Kadangi aš noriu, kad mano „versliukas“ po biški klestėtų aš nelinkusi kankinti savo žirgų, nes man reikia jų sveikų. Sveiko proto žirgyno savininkas tą supranta. Netgi atmetus humaniškumą ir atsakomybę prieš gyvybę, lieka pelno klausimas. Jei nuvarysi arklį per 2-3 metus, turėsi pirkti kitą. O tai yra papildomos išlaidos. Kam keisti arklius kas kelis metus, jei galima iškarto parinkti sau tinkančius arklius, juos prižiūrėti ir saugoti, kad jie išdirbtų ilgą laiką. 

Kadangi aš esu pirmiausiai žmogus ir arklininkas, o tik paskui verslininkas (kad ir koks menkas dar), tai man mano žirgų gerovė yra pirmoje vietoje. Dažnai atvažiuoja tokių žmonių, kurie pasiprašo išleidžiami joti savarankiškai, be priežiūros. Jei aš nepažįstų žmogaus, aš to neleidžiu. Pirmiausiai tai yra žirgo ir raitelio saugumo klausimas. Aš nenoriu, kad mano žirgai nukentėtų. Jei be priežiūros paliktas net ir mokantys joti asmuo, jis gali visą jam skirta jojimo valandą lakstyti su tuo žirgų, kur papuola. Man nereikia, kad mano žirgai gautų dusulį ar išsisuktų kojas užlėkę ant kokio akmens, duobės ar arimų. Atsisakius priimti tokį žmogų man išeina nuostolis. Bet to nesureikšminu. Toks žmogus gali ieškotis sau kitos pasijodinėjimo vietos. Geriau per pirmą susitikimą su žmogumi, aš jį pavedžiosiu, paleisiu ant kordo ar net laisvai joti aikštelėje, bet su priežiūrą ir su treniravimu. Gal būt toks žmogus paskui nebegrįš pas mane, nes galvos, kad jam labiau patiktų joti po pievas savarankiškai ir lėkti su vėjeliu, bet visai tikėtina, kad toks asmuo po kelių metų sugalvos išmokti joti vardan savo sveikatos, hobio ar dar kažko ir jis sugrįš pas mane, nes žinos, kad čia bus treniruojamas ir mokomas.

Mūsų žirgų laikymo sąlygos ir krūviai

Žiemos metu mūsų žirgai gyvena tikrai ne 5 žvaigždučių žirgyne. Pradžiai mes tiesiog sutvarkėm ir tinkamai įrengėme vieną iš senų ūkinių pastatų. Ten yra erdvūs ir švarūs gardai. Nėra didelių skersvėjų. Jie šeriami, girdomi ir prižiūrimi taip, kaip priklauso. 2011 metais turėjome šiokių tokių bėdų su pašarais, bet jos išsisprendė labai greitai. Labai esame dėkingi kaimynystėje esančiam žirgynui ir jo savininkams už parduotus grūdus. 

Tų metų vasarą nusprendėme sumažinti kitų gyvūnų skaičių, kad sumažėtų laikymo išlaidos, o sutaupytus pinigus galėtume nukreipti tik žirgams. Ir šią žiemą turime užtektinai pašaro. Viską perkamės iškart dideliais kiekiais, kad užtektų visai žiemai ir paskui nereikėtų ieškoti, kur pirkti. Dar kol kas žirgai neuždirba pilnai savo išlaikymui, bet, kaip sakiau, pirkom juos ne iš paskutinių pinigų ir viską gerai apgalvojom bei apskaičiavom. Jų išlaikymui dar tenka traukti pinigus iš savo kišenės. Bet tai yra visiškai normalu.

Žirgams reguliariai tvarkomos kanopos. Kadangi išmokau pati jas tvarkyti (nors ir ne profesionaliai), tai tuo klausimu esu nepriklausoma nuo pinigų ir kalvio. Reguliariai paduodami ir vaistai nuo kirminų. Vasaros metu žirgai gyvena didelėje ganykloje. Šiemet šiek tiek perdarėme aptvarą. Ganykloje yra laisvas priėjimas prie vandens telkinio, visada padėta druska. Maža to, netoliese gyvena tokia maloni babulytė, kuri ateina rudenį ar pavasarį ir surenka visus arklių kakus iš ganyklų :D Braškėms... 

Jau minėjau trakėnų veislės kumelė vardu Technika. Jai šiemet yra jau 21 metai. Tai garbaus amžiaus žirgas. Kai ją parsivežėm ji jau turėjo problemų su vieną užpakalinę koją. Taip pat po pirmos žiemos pas mus, pasirodė, kad dar ir ne viskas gerai su virškinimu, nes neteko daug svorio. Ši žiema yra jai jau trečia pas mus. Šiuo metu jos svoris yra normalus. Ir mes tuo džiaugiamės. Gal būt ji turėjo skrandžio opą ir gal būt jau situacija geresnė, nes jau 3 metai kartu su pašaru gauna linų sėmenų nuoviro. Gal būt jai yra problemos su skydliauke. Dėl to gauna druskos su jodu, o vasaros metu kiek įmanoma ilgiau laikoma lauke. Kad ir kas būtų, ji jau atrodo neblogai. 

Su jos koja yra kitos bėdos. Bet pastebėjom, kad jei ji gauna kasdienį nedidelį darbo krūvį, šlubavimas dingsta. Žmonės gali nesuprasti, kodėl mes šlubuojantį žirgą balnojame ir jojame. Dėl to ir jojame, kad sumažintume jos šlubavimą. Jai dedamas mažesnis ir lengvesnis balnas, bei parenkami lengvi, nedideli raiteliai. Balno padėtis koreguojama su tam tikrom pagalbinėm priemonėm.  Maža to, jojimo vietoje išrenku tokią vietą, kad jai būtų lengviau bėgti. Šiaip ji yra labai energinga kumelė.  Per dieną dirba ne daugiau 1 karto. Taip pat jai reikalingas kasdienis krūvis, kad neprarastų raumenų. Žiemos metu raumenys šildo žirgą nemažiau nei lašiniai. 

Turime ir sunkiojo tipo arklį - Liuksą. Tik ūkio darbų jis nedirba. Jis yra jojamas. Jis yra sveikas, tad ir krūvis būna didesnis. Kadangi pas mus nėra didelio lankytojų srauto, tai darbą paskirstau taip, kad jam būtų lengviau. Dažniausiai abonementininkus paskirstau taip, kad vienas jotų ryte, o kitas vakare. Ir taip, kad per pirmą kartą ateitų tas, kuris daugiau žingsniuoja arba biški riščiuoja ant kordo, o kitas gali būti jau ir pajėgesnis. 

Sunkiau būna su vienkartiniais lankytojais. Tačiau vis tiek užrašau tokiai valandai, kad tarp pirmo ir antro jojimo būtų nemažiau 1 valandos pertraukos (čia jau be balnojimo ir nubalnojimo). Na ir, aišku, nebūna šiam arkliui daugiau nei 2 jojimai per dieną. 

Visi raiteliai abu žirgus joja su mano priežiūra. Nuolatiniams besimokantiems joti yra paaiškinta, kad negalima visą valandą riščiuoti arba zovaduoti. Aš reguliuoju treniruotės eigą.  Vienkartiniams pramogautojams tiesiog sakau, kada žingsniuoti, kada jau galima šiek tiek pariščiuoti. Taip pat atsižvelgiu į tai, ar žirgas jau buvo dirbęs tą dieną, ar ne. 

Tiesiog mano supratimas yra toks: jei aš neturiu tinkamo lankytojų srauto, man nėra reikalo didinti žirgų skaičiaus. Kitaip tariant iš verslumo pusės, kol šitie 3 pilnai negalės savęs išlaikyti dirbdami saikingą darbą, tol papildomi žirgai bus tik našta kišenei. Užtektų tiek, kad kiekvienas dabartinis žirgas išeitų kasdien į darbą po vieną kartą (įskaitant ir žiemos laikotarpį), t.y. 3 jojimai per dieną (kiekvienam po vieną).  Kad pasiektume tokio rezultato, reikės dar labai pasistengti. Be to, neturėdami maniežo, mes esame priklausomi nuo oro sąlygų. Štai tame ir yra visas verslo įdomumas. Kaip išlaikyti žirgus sveikus, bei gauti maksimalų pelną. Kadangi aš esu pati sau vadas, aš galiu laisvai žaisti su kainomis, akcijomis ir kitokiais viliojimo būdais. Kaip arklininkas aš irgi turiu erdvės darbui ir mąstymui. Visgi, arklys ne mašina. Kiekvienas turi savo unikalų charakterį. Ir mano tikslas yra ištreniruoti žirgą taip, kad jis tiktų pradedantiesiems raiteliams, bet tuo pačiu nesulaužiant jo charakterio ir neužgesinant ugnelės akyse :)

Pabaigai norėčiau pasakyti, kad ne visos „nesportinės“ jojimo įstaigos kankina žirgus vardan pinigų. Ir ne visi savininkai žiūri į juos, vien tik kaip į darbo instrumentą. Tikrai yra labai labai daug tvarkingų ir atsakingų klubų. Reikia nepamiršti taip pat, kad klubų šeimininkai dažnai yra tos srities specialistai ir kokybiškas darbas su turimais žirgais bei raiteliais jiems yra tobulėjimo ir asmeninio augimo tikslas. Ne visi siekia tik pinigų, bet dažniausiai tai yra noras skatinti žmonių domėjimąsi žirgais bei jojimu, o taip pat ir neformalus visuomenės švietimas tais klausimais. 

Taip kad, jei tiesiog vieną kartą pakliuvot į „baisųjį“ žirgyną, nenusivilkite. Bandykite ieškotis jaukios ir atsakingos įstaigos. Ir jūs tikrai surasite. Žirgynų yra tikrai nemažai, daugiau nei įsivaizduojate. Yra viskių privačių arklidėlių, kurių savininkai tiesiog laiko vieną ar kelis žirgus savo malonumui, juos myli ir puoselėja,  kuriose žmonės su mielu noru jums viską aprodys bei paaiškins.

Pagarbiai,

Ženia :)

Norite pirkti žirgą?

Sveiki. Šį kartą norėčiau pakalbėti apie tinkamo žirgo paieškas , pirkimą ir šiek tiek apie žirgo laikymą. Straipsnis skirtas paprastiems žmonėms. Sportininkai ir patyrę „žirgininkai“ neras čia nieko naujo. Čia nebus kalbama apie žirgų proporcijas, sveikatos bėdų atpažinimą. Apie tai prirašyta daug Naktogonės forume. Taip pat mažai kalbėsiu apie „pigius“ arklius, nes apie tai yra puikus straipsnis toje pačioje Naktigonėje. Štai nuoroda http://www.naktigone.lt/lt/zirgo-sveikata/reali-kaina . Taip pat ten yra daug straipsnių apie žirgų anatomiją, ligas ir t.t. Jei planuojate įsigyti žirgą, bet turite mažai patirties, būtinai pasiskaitykite tuos straipsnius. 

Taigi, Jūs nusprendėte pirkti žirgą.  Dažniausiai nutinka taip, kad perkalbėti nusprendusio įsigyti žirgą žmogaus nesugeba niekas: nei artimieji, nei treneriai (jei tokių yra), nei kiti žmonės savo kailiu patyrę, ką reiškia išlaikyti žirgą. 

Koks žirgas reikalingas?

Pirmiausiai turite suprasti, kad žirgas yra didelis ir stiprus gyvūnas. Jie nėra piktybiški, bet jie be jokių pastangų gali užmušti žmogų, jei tas elgiasi neteisingai. Tokiu žmogumi galite būti jūs arba jūsų vaikas.

Nepulkite pirkti visko gerai neapgalvoję. Privalote susirinkti nemažai informacijos apie žirgų psichologiją, laikymą, auklėjimą. Arklys ne žiurkėnas, kurį galima uždaryti į narvą ir įdėti ratą, kad mankštintųsi. Reikėtų pabrėžti, kad lietuviškai yra labai mažai informacijos apie visus tuos reikalus. Reikia ieškotis informacijos kitomis kalbomis.

Turite nuspręsti, kam jums reikalingas žirgas. Ar jūs norite žirgo laisvalaikiui? Norite jodinėti su juo po apylinkes ir ilsėtis po darbo dienos? Gal jūs norite užsiimti žirgų veisimu? Ar jūs norite mokintis joti su nuosavu žirgu? Gal jums reikalingas ne jojamas, bet kinkomas arklys? O gal visgi jūs norite rimtai sportuoti ir dalyvauti varžybose?

Jūsų poreikiai ir sugebėjimai

Kad ir kokie jūsų yra tikslai ir siekiai turite realiai ir be pagražinimų įvertinti savo sugebėjimus.  Jeigu jūs esate vos kelis kartus sėdėjęs balne kokiame nors žirgyne, tai nereiškia, kad jūs mokate joti ir elgtis su žirgu. Greičiausiai, kad visai nemokate. Gal tai skamba grūbiai, bet tai yra tiesa. Per kelis užsėdimus neįmanoma suvokti visų svarbių žirgo subtilybių.  Į mano klubą (ir ne tik į mano.  Visose žirgynuose yra tokių nutikimų ir jie ne išimtis) dažnai ateina lankytojai, kurie sako, kad yra mokantys joti. Kai paklausiu, kur mokinosi, išvardina kelis žirgynus, kur vos po vieną kartą yra joję. Visas „mokėjimas“ joti išaiškėja vos užlipus į balną. Pavadžius laiko atvirkščiai, kojos neaiškioje padėtyje, o kai žirgas pajuda, „raitelis“ kažkur prapuolą ir lieka tik paprastas žmogelis, kuris tik pasijodinėdavo kitose žirgynuose, bet nesimokino joti. Reikia atskirti šitas sąvokas.  Jei jūs kartkartėmis užklystat į žirgyną pasijodinėti ir praleisti ten laisvalaikio- tai yra ne pamoka. Taip, jums papasakoja pagrindinius principus, paaiškina, kaip sėdėti ir žirgo valdymo PAGRINDUS. Reikia nepamiršti, kad žirgai tokiems lankytojams duodami pakankamai ramūs ir lengvai jojami. Taip yra daroma tam, kad Jūs galėtumėte pailsėti ir pajausti malonumą ir sugrįžti vėl.

Jojimo pamokos yra visai kitoks dalykas. Nuo pat pirmos pamokos raiteliai mokinami pakankamai sudėtingų dalykų. Ir pirmos pamokos ne visada būna malonios, nes po jų skauda raumenis, o smegenys užkrautos informacijos gausa.  Raiteliai mokinami taisyklingos sėdėsenos, lavinama jų pusiausvyra, mokinama dirbti atskiromis kūno dalimis nepriklausomai vienoms nuo kitų, aiškinami žirgo elgsenos ypatumai ir pan. Kuo dar jojimo pamokos skiriasi nuo pasijodinėjimų? Pamokos būna reguliarios. Vienuose žirgynuose reikia lankyti kasdien, kitose porą ar kelis kartus per savaitę. Jei jūs jojate kartą per pusmetį ar per kelis mėnesius tai ne jojimo pamokos. Per vieną kartą jūsų raumenys neprisitaiko ir įgūdžiai beveik nesivysto. Gal būt šiek tiek ateina supratimas apie žirgą ir jojimą, bet to yra mažai.

Taigi.. Žymiai jums bus lengviau ir geriau, jei prieš perkant nuosavą žirgą palankytumėte jojimo pamokas kokiame nors žirgyne. Tada realiai galėsite pamatyti, ką tai reiškia. Galėsite išmokti jojimo ir darbo su žirgais pagrindų. Pamatyti, kiek visko jiems reikia ir kiek laiko tai užima. Gal būt jūs apsigalvosite ir suprasite, kad vos nepadarėte klaidos pirkdami savo arklį.

Tarkime, kad jūs ieškote žirgo laisvalaikiui, bet anksčiau nesitreniravot niekur, tik kartais pajodavot. Jei jūs nežinote, kokio žirgo jums reikia, pasakysiu aš. Jums reikia tokio žirgo, kuris būtų labai ramus, gerai išmokintas ir nepavojingas. Jums reikia tokio žirgo, kuris mokintų jus. 

Ko nedaryti?

Nepulkit pirkti pirmo pasitaikiusio, patinkančios spalvos žirgo. Nuvažiuokite ir paprašykite, kad jums jį pabalnotų ir pabandykite jį pajoti. Jei bent truputį nesusitvarkote ir žinote, kad neturite patirties, pažįstamų, kurie padėtų „auklėti“ žirgą ir pinigų, kad už „auklėjimą“ mokėti, tas žirgas ne jums. Kuo toliau, tuo jis bus sunkiau valdomas, nes jūs neturėsite tiek žinių ir patirties, kokios reikia dirbant su tokiu žirgu. O juk jums reikia žirgo poilsiui, o ne galvos skausmo.

Nepirkite jaunų žirgų. Arba žirgų su elgesio sutrikimais. Tiksliau tai gali būti normalus „arkliškas“ elgesys, bet pavojingas žmogui.  Jų auklėjimas yra gan sudėtingas procesas. Apjojimas yra dar sudėtingesnis. Tokie žirgai yra pavojingi nepatyrusiems žmonėms. Taip, jauni žirgai kartais yra pigesni, gražesni ir žmonės linkę pervertinti savo galimybes. Jei jūs mokate išauklėti šunį, nereiškia, kad išauklėsite arklį. Tolį gražu. Net ponis yra stiprus ir gali būti pavojingas.

Pirkdami negalvokite, ką jūs veiksite su tuo žirgu po pusmečio. T.y. negalvokite, kad jei šiandien nemokate joti, po pusmečio jau startuosite varžybose ir jums reikia tokio žirgo, kuris būtų sportiškas energingas. Jei nemokate elgtis su žirgais, po pusmečio jūs galite būti jau nebegyvas arba atiduoti tą arklį mėsininkams, nes nesugebėsit prie jo net prieiti.

Nefiksuokite savo žvilgsnio į kažkokia konkrečią spalvą ar veislę. Taip, skirtingų veislių atstovai turi tam tikrų jiems būdingų charakterio bruožų, bet tai nėra taisyklė. Svarbiausia, kad jūsų žirgas būtų gerai išmokintas pagal jūsų šiandieninius poreikius ir sugebėjimus.

Dabar tarkime jūs tikrai mokinotės joti kažkur. Ir dabar jau kažką žinote ir suvokiate apie žirgus. Vis tiek nekurkit sau „Napoleoniškų“ planų užkariauti pasaulį. Realiai įvertinkite, ko jūs išmokote ir ką galite padaryti. Pirkite žirgus pagal savo sugebėjimus. Pasidomėkite tuo, ko jūs nematote per jojimo pamokas, t.y. šerimas, gydymas, kanopų tvarkymas, registracijos ir pan. Kaip tai daroma ir kiek tai kainuoja.

Žirgo poreikiai

Žirgu reikia ne tik valgyti ir „kakoti“. Jiems reikia daug maisto, daug vandens, švarių patalpų, gydymo, kalvio paslaugų, inventoriaus. Reikia draugijos.

Jeigu žirgą laikysite žirgyne, jums tereikės mokėti pinigus už jo išlaikymą. O tai yra dideli pinigai, bet jums nereikės lėkti iš darbo per pietus namo tam, kad pašertumėte savo augintinį. 

Šerimas ir girdymas

Suprantama, kad kaip ir kiekvienas gyvūnas, arklys turi būti šeriamas.  Nusipirkti žirgą yra pigiausias dalykas. Jo išlaikymas kainuoja labai daug.  Jei laikote žirgą prie namų, jums reikės pirkti grūdus ar specialiai subalansuotą maistą žirgams, reikės papildų, vitamino, šieno.  Žirgas toks gyvūnas, kuris turi visą laiką kažką valgyti. Dėl to šieno jums reikės tikrai daug. Apsižiūrėkite aplinką prie namų. Ar jūs turite vietos sukrauti didelį kiekį šieno? Kur laikysite kitus pašarus? Negalvokite, kad galėsite kiekvieną mėnesį atsivežti po ruloniuką šieno.  Dažnai būna taip, kad po Naujųjų metų šieną sunku rasti, o kainos būna kosminės. Dėl to jums reikėtų užsipirkti vasarą iš karto visą reikalingą kiekį šieno. Jei neturite uždaros daržinės jo laikymui, turėsite uždengti jį visą kažkaip kitaip (brezentu ar plėvele). Nuo lietaus, sniego ir kitų aplinkos veiksnių neuždengtas šienas pradės pūti. Tokio šieno negalima duoti arkliams.

Tas pats ir su grūdais. Nebūna taip, kad bet kuriuo metų laiku nusipirksite reikiamą kiekį. Jeigu šeriate pirktiniais specialiais pašarais, tada jums labiau pasiseks, nes paprastai parduotuvėse jų visada yra (aišku, ne prekybos centruose).

Žirgui reikia pakankamai daug vandens. Aišku, tai priklauso nuo metų laiko. Normaliom vasaros dienom jie geria biški mažiau, nes gauna daug skysčių iš žolės. Aišku, kad karštom vasaros dienom jų vandens poreikis padidėja. Žiemą jie valgo sausą pašarą, tai ir gerti jiems reikia daug. Girdyti reikia prieš tai kaip pradedate šerti. 

Veterinarai ir kalviai

Iš anksto turite susirasti savo būsimam augintiniui veterinarą ir kalvį. Negalvokit, kad reikalui esant atsidarysite internetą ir prisišauksite pirmą pasitaikiusį gydytoją. Taip nebus ir nebūna. Nebent su smulkiais naminiais gyvūnais. Ir negalvokit, kad tas vetas, kuris prižiūri jūsų šunį, katiną ar auksinę žuvelę, prižiūrės jūsų arklį. Veterinarai irgi žmonės ir jie irgi dažnai bijo arklių. Dėl to ir pasivadina „smulkių naminių gyvūnų veterinarijos gydytojais“ (aišku ne tik dėl to). Tai reiškia, kad jie nesivažinėja po karvides, kiaulides ir arklides. Žinoma, jie kažką išmano, bet jie per daug nesigilina į žirgų gydymą.

Taip kad susižinokit informaciją apie jūsų regione besidarbuojančius „arklinius“ vetus ir susisiekite su jais. Pabendraukite, susipažinkite. Visada prisiminkite, kad jei veterinarui yra du ekstra iškvietimai, tai jis pirmiausia važiuos į žirgyną, kuriame yra 20-30 žirgų, nei į kažkokią nuošalią sodybą pas vieną žirgą. Dėl tos priežasties Jūs ir pats turite šį bei tą išmanyti apie žirgo sveikatą. Bent jau kaip suteikti pirmąją pagalbą, kol laukiate veterinaro. Visada turėkite po ranka kelių veterinarų numerius.

Jei jūs nežadate kaustyti žirgo, tai nereiškia, kad jums neprireiks kalvio paslaugų. Žirgų kanopas reikia drožti ir apkarpyti kartą bent per 6 savaites. O geriau kartą per mėnesį. O esant būtinybei ir dažniau.  Situacija su kalviais yra panaši, kaip ir su veterinarais.

„Namukas“

Faktas, kad žirgo nelaikysite rūsyje arba tiesiog kieme. Geriausiai pastatyti jam kažkokį pastatėlį patogų. Gardas turi būti ne mažesnis, nei 3m x 3m. Čia yra minimumų minimumas. Kuo didesnis žirgas, tuo didesnio gardo jam reikia. Jei jūs visą gyvenimą žinojote, kad arklys miega stovėdamas, išmeskite iš galvos tas bobutės pasakas. Tam, kad gerai pailsėtų, jam reikia normaliai atsigulti. O tiksliau užsiversti ant šono, kaip šuo, ir pilnai atsipalaiduoti. Dar žirgams norisi pasivartyti garde. Jie taip tvarkosi savo kailį. Jei gardas yra per mažas, žirgas gali užsiversti ir užstrigti. O tada ir susižalos. O jūs nežinosite, kaip jam padėti atsikelti. Aišku, jei perkate mažą poniuką, tai jam gali užtekti ir 2x2 gardo ar dar vos vos (pabrėžiu, VOS VOS) mažesnio. 

Žirgo gardą reikia valyti kasdien. Ir tikrai ne dėl grožio. Mėšlas išskiria amoniaką, kuris kenkia kvėpavimo takams. Be to šlapiame garde jūsų žirgo kojos labai greitai nukentės, o kanopos pradės pūti. Jei gardo grindys betonuotos, jame net vasarą turi būti labai storas kraiko sluoksnis.

Žirgas negali kiauras paras stovėti garde. Jam reikia judėti. Gerai, jei turite nuosavos žemės ir galite jam aptverti kažkokį plotą pasivaikščiojimui.  Geriausia, jei tas plotas sujungtas su jo „namuku“ ir jis gali pats pasirinkti, kur būti.

Galima žirgą laikyti ganykloje ir kiaurus metus, BET.. Turite įrengti jam gerą pastogę, kurioje jis galėtų pasislėpti nuo vėjo, lietaus, pūgos, kaitros ir kitų negandų. Jei galvojate įsirengti būtent tokį laikymą, turite pagalvoti, kaip toli nuo tos vietos yra vandens šaltinis ir ar nereikės jums su kibirais kelis kartus dienoje lakstyti didelius atstumus. Vasarą pusė velnio, gali su mašina bidonais nuvežti didelį kiekį ir supilti į kokią talpyklą. Žiemą vanduo užšąla labai greitai. Dėl to net ir su mašina bei bidonais jums reikės važiuoti kelis kartus. 

Žirgo pirkimas

Yra vienas geriausias patarimas. Prieš perkant žirgą susiraskite žmogų, kuris tame išmano ir kuris gali jums patarti. Jei pasiryžote pirkti tikrai brangų žirgą, pasiimkite su savimi į apžiūrą veterinarą ir pareikalaukite iš pardavėjo rentgeno nuotraukų. Aišku, Lietuvoje tai ganėtinai retas dalykas. Paprašykit veterinaro paimti to žirgo kraują tyrimui. Jei savininkas neleidžia- yra kažkas blogai.

Matot, Lietuvoje gal ir nėra paplitęs toks sukčiavimo būdas, bet...  Jei jūs ieškote ramaus gero mokamojo žirgo ir galite mokėti labai didelę sumą pinigų, pardavėjas gali paprasčiausiai padūkusiam ir nepaklusniam arkliui suleisti raminamųjų. Toks žirgas per apžiūrą pasirodys labai mielas, ramus ir nepavojingas. O kai parvešite namo ir negalėsite su juo susitvarkyti, pardavėjas tik gūžčios pečiais į telefono ragelį, o dar geriau apšauks jūs ir pasakys: „nemokat dirbti su arkliu, nereikia pirkti.“ Dar pasakys, kad sugadinote puikų žirgą.

Ta pati sistema, jei jūs ieškote stipraus, energingo, sportui tinkamo žirgo. Jam prieš apžiūrą gali būti suleidžiami kiti dopingai. Aišku, jei žirgas kainuoja 2000Lt, tai tikrai niekas nieko jam nesuleidinės, bet jei žirgo kainą yra ženkliai didesnė, tai yra rizika dėl tokių visokių dopingų ir raminamųjų.

Visada persiskaitykite jums duodamą pirkimo-pardavimo sutartį. Gerai būtų, jei susitartumėte su pardavėju dėl žirgo gražinimo termino ir sąlygų (t.y. kieno sąskaitą transportavimas ir pan.).

Kiek laiko reikia žirgui

Pagalvokite apie tai, kiek laiko galėsite skirti savo žirgui. Jei žadate žirgą laikyti žirgyne, tai aptarnaujantis personalas išvalys gardą ir pašers jūsų augintinį. Net išves į ganyklą, jei taip yra sutarta.

Jei žirgynas neturi ganyklų ir jūsų žirgas yra nejudinamas dienomis, tai jums reikės kasdien važiuoti pas jį ir joti, vaikyti ar kaip kitaip dirbti. Aišku, galite ir surasti žmogų, kuris už jūs tai darys. Tik tai kainuoja pinigus. Ir kam tada jūs perkate žirgą, jei jį jos kažkas kitas ir dar už tai gaus pinigus?

Jei žadate laikyti žirgą prie namų, tai pasiruoškite anksti keltis. Žirgas nelauks, kol jūs grįšite iš darbo. Ryte jį reikia pagirdyti ir pašerti. Reikia šerti ir per pietus. Gardą galite išsivalyti ir po darbo. Taip pat po darbo (ar mokyklos) jums reikės žirgą išvalyti,  prajoti ar kitaip prajudinti. Jei žirgas visą dieną stovėjo garde, tai jūsų treniruotė tūrėtų trukti ne mažiau valandos. Aišku, priklausomai nuo darbo krūvio.  Po darbo jums reikės susitvarkyti žirgą ir išvalyti naudojamą inventorių.

Vakare žirgą irgi reikia pašerti.  O jei jūsų žirgas susirgo ar šiaip turi sveikatos bėdų, tai reikės dar daugiau laiko papildomiem darbams.

Išlaikymo kainos

Kaip minėjau, pirkimas yra pigiausiai dalykas. Išlaikymas kainuos labai labai brangiai. Ir kuo arčiau didmiesčių, tuo didesnės kainos ir pašarų, ir paslaugų. Įsivaizduokite, jei prie Vilniaus žirgo laikymas žirgyne gali kainuoti nuo 600Lt ir brangiau. Tai per metus jums susidarys virš 7200Lt suma vien už gardą (šerimą, miežimą). Jei žirgynas turi maniežą, tai kaina gali būti didesnė. Tačiau į tą kainą neįeina kalvio paslaugos, kurios gali kainuoti virš 100Lt, veterinarai, vaistai nuo kirminų (juos reikia suduoti dukart per metus), visokie skiepai ir kraujo tyrimai. O dar jūsų žirgui gali prireikti visokių maisto papildų ir vitaminų, kurių tikrai žirgynas nepirks iš savo kišenės.

Žirgo apžiūra

Kaip sakiau, nekalbėsiu apie sveikata žirgo. Tam jūs turite kalbėtis su veterinaru.

Būtinai nuvažiuokite pasižiūrėkite žirgą, kuris jūs sudomino per skelbimą. Nepirkite žirgų aklai internetu. Nes nufotografuoti žirgą galimą gražiausiu kampu (nekalbant apie nuotraukų redagavimą), o skelbime ir telefonu apibūdinti jį kaip puikiausią žirgą pasaulyje už prieinamą kainą. Ar jums nebūna taip, kad turguje perkant kažką, pardavėjas taip saldžiai kalba, kad jūs paimat ir nusiperkate siūloma daiktą? O paskui grįžę namo apsižiūrite ir suprantate, kad nusipirkote visai ne tai, ko norėjote. Ar būna? Lygiai taip pat yra ir su žirgais. Šiais laikais žmonės protingi ir pakalbėti moka. O žirgų išlaikymas brangus ir stengiamasi kuo skubiau parduoti nereikalingus žirgus.

Jei skelbime parašyta, kad žirgas ramus ir paklusnus bei gerai išmokytas, paprašykite pirmiausiai pardavėjo, kad jis pats išvestų jį iš gardo, pavedžiotų lauke. Jei žirgas išvedamas su kamanomis, tai gali būti ženklas, kad jis nėra paklusnus ir vos išvestas iš gardo tampa sunkiai kontroliuojamu. Tegul išveda su kantaru. Paskui tegul pats pabalnoja. Pažiūrėkite, kaip žirgas elgiasi balnojamas. Netgi neseniai apjotas žirgas turi ramiai stovėti balnojamas, nes tai yra ta procedūra, kurios žirgai mokinami dar iki apjojant. Paprašykite savininko, kad jis pakeltų visas žirgo kojas ir parodytų, kaip jis ramiai stovi. Praėjo tie laikai, kai žirgai buvo kaustomi pririšti staklėse. O ir kasdieniam kanopų valymui reikia, kad žirgas mokėtų ramiai pakelti ir palaikyti koją, t.y. kad jis nesimuistytų ir nesispardytų. Tai pasunkins jūsų ir kalvių darbą. O už tokius nemokytus žirgus kalviai gali prašyti didesnės kainos arba išvis pas jūs nebevažiuos. Kalvis geriau sutvarkys per tą laiką du ramius žirgus, nei kovos su jūsiškiu.

Paskui pabandykite padaryti viską pats. Jei žirgas ramiai stovi prie šeimininko, tai nereiškia, kad ramiai stovės prie jūsų. Pabandykite jį pasibalnoti. Tiesa, jei žirgas būna jau pabalnotas, kai jūs atvažiavote, paprašykite nubalnoti. Nes inventorius paslepia labai daug žirgo trūkumų. Taip pat gali paslėpti žaizdas balno vietoje, ant kojų ar snukio.

Paprašykite pardavėją patį pajoti tą žirgą. Jei žirgą laiko dar vienas asmuo, kai kitas ant jo lipa, tai gali būti ženklas, kad gyvūnas neramiai reaguoja į lipimus ant jo. Jojimo metu ant žirgo neturi būti jokių pagalbinių valdymo priemonių, t.y. šprunto, parišimų, gumų, pentinų ir pan.  Jei prieš jojimą žirgas yra pravaikomas, reiškia, kad jis yra visai ne ramus ir ne lengvai valdomas. Pardavėjas gali pasakyti, kad atseit daro apšilimą ant kordo, bet tai bus melas. Apšilimą galima padaryti ir balne.  Aišku, jei žirgas problematiškas, jis greičiausiai bus pravaikytas prieš jums atvykstat. Arba net prajotas ir atšokdintas. Dėl to pasikartosiu, tarkitės dėl žirgo gražinimo.  

Paskui galite užsilipti ir pats pajoti.  Nepasiduokite spaudimui ir įkalbinėjimams. Jei jums žirgas netinka, nepirkite. Jei jūs esate nepatyręs, jūs nesugebėsite susitvarkyti su nepaklusniu žirgu.  Be to galite smarkiai nukentėti pats. 

Svarbiausiai patarimas- neskubėkite. Kiek žmonių pasigaili nusipirkę šunį net ir mažos veislės. Nes jam reikia laiko, jis kanda vaikams, svečiams, šeimininkams. Tokie šuniukai paskui dovanojami arba paliekami miške. O viskas dėl ko? Dėl to, kad paskubėjo, neapgalvojo, nepasidomėjo laikymu, psichologija, dresavimu ir pasidavė momentinei jausmų euforijai. Tas pats su žirgais. NESKUBĖKITE. Nepirkite žirgo iš paskutinių santaupų. Paskui nesugebėsite nupirkti jam net būtiniausių daiktų. Pagalvokite geriau. Susirinkite informaciją. Gal būt atidėkite savo svajonės išsipildymą pusei metų ar metams. Jei per tą laiką neapsigalvosite, tai gal būt jūs iš tikrųjų esate pasiruošęs prisiimti atsakomybę.  Be to, per tą laiką galite dar pasitaupyti pinigų ir ieškotis brangesnio, bet geresnio žirgo.  

Atrodo, trumpai surašiau viską ką norėjau. Čia nėra aprašytos visos situacijos nuo A iki Z. Čia tik parodyta kryptis, kuria turėtumėte eiti prieš pirkdami arklį. Tiksliau užsiminta apie tai, kokios informacijos ieškotis ir į ką atkreipti dėmesį. 

Sėkmės :)

Kiekvienas einame savo takais

Jeigu užsukote į mano dienoraštį, reiškias ir Jūs esate žmogus, ieškantis žirgų tako. Jūs esate neabėjingas šiems nuostabiems gyvūnams. Galbūt Jūs norite įgyvendinti savo vaikystės svajonę. O gal jau esate ją įgyvendinęs. Bet kuriuo atveju aš ir Jūs esame "giminingos" sielos. Tokių yra ir daugiau.

Neretai aplinkiniai juokaudami mus (žirgininkus) vadina ligoniais. Ir mes patys tikime tuo. Nesibaiminkite :D Tačiau tai užkriečiama ir nepagydoma.

Sukūriau šį dienoraštį todėl, kad nuolat galvoje sukasi įvairiausios mintys apie arklius, jų auginimą, evoliuciją, mitologiją. Turiu didžiūlį poreikį užrašyti tas mintis ir pasidalinti su visais.

Stengsiuos, kad čia būtų ne vien mano "kliedėsiai", bet ir idomios bei naudingos informacijos.

Ačiū, kad užsukote. Labai laukiame sugrįžtant.