Sveiki. Lėtais žingsniais vedu savo straipsnius rimtesnių temų link. Šį straipsnį rašiau juodraštyje 3 kartus. Vis nesusidėliodavo žodžiai, sakiniai, mintys. Pagaliau viską sudėliojau ir supratau, kad mano pačios galvoje buvo makalinė, dėl kurios niekaip neišėjo rašyti. Šį kartą pakalbėsime apie dresūrą, kaip procesą. Labai tikiuosi, kad tai padės daugeliui iš pagrindų suprasti kas, kur ir kodėl. O jei nepadės, tai žinau, kad bent jau savo galvoje galų gale padariau tvarką.
Taip pat labai trumpai apžvelgsiu man žinomus darbo su žirgais metodus ir būdus. Jeigu kas nors žinote, ką nors dar įdomaus, prašau rašykite. Kaip visada laukiu kritikos ir komentarų.
Taigi- dresūra. Daug kam šis žodis, tikriausiai, primena cirką ir mešką su pačiūžomis. Dresūra asocijuojasi su kažkuo labai sudėtingų (išmokyti žirgą atsiklaupti, išmokti šunį šokti ant dviejų kojų ir pan.). Visgi dresūra tai yra toks procesas, su kuriuo mes- žmonės- susiduriame labai dažnai. Dresūra- tai gyvūno sąlyginių refleksų ugdymas, siekiant suformuoti tam tikrą jo elgesį. Pvz.: Jūs mokinate kačiuką daryti „reikalus“ į dėžutę.
Nesąlyginis refleksas- įgimti refleksai. Įgimtos organizmo reakcijos į tam tikrą aplinkos poveikį. Pvz.: kvėpavimas, širdies ir kitų organų veikla.
Sąlyginis refleksas- tai įgytas refleksas. Atsiranda individo gyvenimo metu ir genetiškai neužsifiksuoja. Formuojasi esant tam tikriems dirgikliams ir dingsta, kai dingsta refleksą sukėlęs dirgiklis. Sąlyginiai refleksai priklauso nuo patirties ir sąlygų, kuriose auga individas (žmogus ar gyvūnas).
Rusų mokslininkas I. Pavlovas pirmas aprašė ir ištyrė sąlyginius refleksus. Tarkim, jei šuniui duoti pauostyti mėsos, jam išsiskiria seilės ir skrandžio sultys. Jei vienu metu duoti mėsą ir paleisti kokį nors garsą, tai šuo ilgainiui sutapatins tą garsą su mėsa. Paskui seilės ir skrandžio sultys išsiskirs kiekvieną kartą išgirdus tą garsą net jei mėsa nėra paduodama.
Žmonių sąlyginių refleksų pavyzdžiai: mokėjimas rašyti, kalbėti, vairuoti, naudotis peiliu ir šakute ir dar daug daug dalykų, kuriuos mes išmokstame. Gyvūnai išmoksta gintis, bendrauti su gentainiais, medžioti, sprukti nuo pavojaus. Visiems arklininkams labai pažįstama situacija, kai ateini į arklides su duonos rieke maišiuke, ištrauki ją ir paduodi arkliui. Neužilgo žirgas tapatina maišiuko šlamėjimą žmogaus rankose su skanėstu.
Dėl ko aš pasakoju visą tą neįdomią biologiją? Dėl to, kad aš esu šventai įsitikinusi, kad dirbant su gyvūnais tuos dalykus yra privaloma žinoti ir suprasti. Tai yra bet kokios dresūros pagrindų pagrindas. Tai yra vienas iš gyvūnus ir žmonės jungiančių dalykų. Norėčiau, kad pradžioje suprastumėte, jog esame viena iš gyvūnų rūšių. Tiksliau viena iš žinduolių rūšių. Mes gyvename pagal tuos pačius principus ir bendrauti tarpusavyje neturėtų būti sunku. Su gyvūnais turime panašią organų sistemą ir jų funkcijas (širdis, skrandis..). Mūsų elgesio taisyklės yra panašios. Pvz.: socialiems gyvūnams (arkliams, vilkams, drambliams ir pan.) yra būdingas susiskirstymas pagal hierarchijos pakopas. Žmonėms taip pat. Gyvūnai bendrauja tarpusavyje kūno kalbos pagalba. Mūsų bendravime kūno kalba irgi yra be galo svarbi. Ir tarprūšinis bendravimas nėra kažkas neįmanomo. Atkreipkite dėmesį į tai, kad visų rūšių gyvūnai ieško akių kontakto. Pakvietėt katiną, jis žiūri jums į akis, ateinat pas ožį, jis žiūri jums į akis. Reiškias gyvūnai sugeba suvokti, kur yra kitos rūšies gyvūno akys. Čia fiziologija. O dabar apie psichologiją. Parašysiu vieną iš bendrų visoms gyvūnų rūšims elgesio modelį: išsigando- bėga, neišsigando- ginasi, išsigando ir negali pabėgti- ginasi. Tą rašau tam, jog suprastumėte, kad bendrauti su gyvūnais yra ne taip sudėtinga, kaip atrodo. Jie nėra iš kažkokios nežemiškos civilizacijos, kurios mes nepažįstame. Mes labai panašūs.
Kiekvienai gyvūnų rūšiai gamta davė tam tikras savybes, kurios padeda išgyventi: arkliui- jėgą ir greitį, žuviai- žiaunas, paukščiui- sparnus. Žmogui gamta nedavė jėgos ir sparnų, bet davė protą, kurio dėka mes puikiai mokame skraidyti lėktuvais.
Mes taip pat galime išnagrinėti tam tikro gyvūno elgesio modelį ir bendrauti jam suprantama kalba. Juk visi žinome, ką šuo „pasako“ urgzdamas arba katė šnypšdama?
Dabar arčiau mūsų „arklinių“ reikalų. Dirbant su žirgais, mes pirmiausiai ugdome save. Žirgyne mes mokomės suprasti žirgus pagal jų elgesį, pažinti jų gyvenimą ir nuotaikas. Išmokstame būti budrūs, nedaryti staigių judesių, nešaukti garsiai ir t.t. Norint kokybiškai dirbti su žirgais reikia pirmiausiai išmokti kokybiškai dirbti su savimi. Dabar apie sąlyginius refleksus. Kai mokomės joti, būna sunku suderinti visą savo kūną: vienu metu kvėpuoti, žiūrėti, klausyti, dirbti blauzdomis, rankomis, juosmeniu ir smegenimis. Ilgainiui treniruojantis mūsų kūno judesiai tampa automatiški. Tik smegenys veikia priklausomai nuo situacijos. Esant tam tikrai problemai, protas siunčia mums galimą sprendimo būdą. Jei jis nepasiteisina, siunčią kitą. Tai vyksta labai greitai. Dėl to pasinešus žirgui mes labai greitai galime padaryti įvairius veiksmus, kurie padeda žirgą sustabdyti (raminimas, stabdymas, volto sukimas ir pan.). Taigi, dresuojat gyvūnus, labai svarbu yra dirbti su pačiu savimi.
Apie komfortą ir diskomfortą
Diskomfortas yra pats stipriausias veiksnys, skatinantis gyvūnus (ir žmonės) mokytis ir prisitaikyti. Vaikas jaučia diskomfortą kai padaro į kelnes „sysiu“ ir yra baramas tėvų. Bet kai jis padaro tai į puoduką, jis būna pagirtas ir jaučia komfortą. Be to, kelnės nebūna šlapios, nereikia eiti persirengti, bet galima toliau žaisti. Taip vaikai išmoksta naudotis tualetu. Kitas pavyzdys iš arklių gyvenimo. Žaidžia du kumeliukai. Vienas spyrė kitam ir tas pasislėpė už motinos. Ko išmoksta abu? Pirmas sužinojo, kad jis gali spirti, jei nori, kad nuo jo pasitrauktų (komfortas), antras išmoksta, kad skauda, kai gauni spyrį (diskomfortas) ir reikia saugotis. Tokiu būdu kaimenėje nusistovi geležinė tvarka. Viršesniam individui užtenka suglausti ausis ir atsukti užpakalį, kad kiti pasitrauktų.
Absoliučiai visos darbo su žirgais metodikos mūrijamos ant „komforto/diskomforto“ principo pagrindo. Pvz.: Taikant tradicinį „botago ir riestainio“ metodą, bausmė (steku, botagu, pentinais, pavadžiais ir t.t.) yra diskomfortas, o pagirimas (patapšnojimas, švelnus balsas)- komfortas. Dirbant pagal teigiamo skatinimo metodą, žirgo pagyrimas balsu ar skanėstu yra gerai (komfortas), o nepagyrimas (tyla ir nėra skanėsto)- blogai (diskomfortas). Paminėsiu, kad komfortas ir diskomfortas gali būti fizinis (skausmas) ir psichologinis (gąsdinimas, šaukimas).
Laikas
Be galo svarbu dresūroje yra bausmės ar pagyrimo laikas. Negalima bausti ar girti paskui. Reikia tai atlikti tuoj pat. O jei žinote, kad tai neįmanoma, reiškias reikia dirbti taip, kad problemos neatsirastų. Arba naudotis tokiais metodais, kurie leidžia tinkamu laiku pagirti gyvūną.
Svarbu suvokti, kad žmonės turi išskirtinį praeities, dabarties ir ateities suvokimą. Jei mokinys gauna dvejetą, tėvai apie tai sužino tik po mėnesio, vaikas vis tiek žinos ir supras už ką yra nubaustas. Gyvūnai tokios atminties neturi. Viskas, ko jie išmoksta, tai ir lieka refleksų lygyje. Žirgas neprisimins, kad prieš 10 metų gavo lupti už tai, jog įkando žmogui. Jis tiesiog visą gyvenimą tapatins tą veiksmą su diskomforto jausmu. Pabandysiu paaiškinti pavyzdžiu: Jūs vaikote žirgą. Jis ištrūko ir pabėgo. Dūksta pievose ir smaginasi pakėlęs uodegą. Galu gale jis sustoja ir leidžia jums prieiti. Jūs prieinate, pasiimate jį ir atplakate už tai, kad pabėgo. Čia JUMS ATRODO, kad už tai, jug pabėgo. Pažiūrėkim į situaciją žirgo akimis. Ko jis išmoko:
1) Suprato, kad truktelėjęs kordą, gali nuo jūsų pabėgti ir nebedirbti (komfortas);
2) Pabėgus galima dūkti, šėlioti, valgyti žolę, nubėgti prie kitų žirgų (komfortas);
3) Kai jūs priėjote – jis gavo į skūrą (diskomfortas).
Tiems, kas dar nesuprato. Žirgas išmoko, kad jūs jį atlupote už tai, kad jis ramiai stovėjo ir leido prie jo prieiti. Taigi, bausmės laikas buvo netinkamas ir net gerokai pavėluotas. Kitą kartą žirgas neprisileis jūsų. O, kaip žinia, prisileisti žmogų- yra pirmas dalykas, kurio turime išmokinti žirgą.
Metodai
Žmonės yra fiziškai silpnesni už žirgą. Jeigu žirgui leisti bent vieną kartą pajausti, jog jis yra stipresnis, jis visą gyvenimą bandys tikrinti žmogų jėgos atžvilgiu. Tokiais atvejais ir reikalingos žinios apie žirgų elgesį ir jų hierarchijos principus. Tokiu būdu mes ne jėga, bet savo protu sugebame parodyti pranašumą. Žirgas prijaukintas apie 4000-6000 metų. Tačiau jo evoliucija skaičiuoja 60 mln. metų. To nereikia pamiršti. Neįmanoma per 6 tūkst. metų išnaikinti to, kas formavosi 60 mln. metų. Visgi per tą prijaukinimo laiką, žmonės sukūrė nemažai įvairių darbo metodų. Pabandysiu trumpai aprašyti tik tuos, kurie dažniausiai linksniuojami tarp mūsų.
„Tradicinis“ metodas
Jau rašiau apie botago ir riestainio metodą. Be to, jis visiems gerai pažįstamas. Taip auklėjami vaikai, kačiukai, šuniukai, arkliukai ir t.t. Šiais laikais šį metodą pamažu išstumia „humaniškesni“. Visgi negalime būti kategoriški šio darbo būdo atžvilgiu. Atsižvelgiant į esamą situaciją toks metodas gali būti veiksmingas. Be to, kuo daugiau žinome, tuo daugiau galimybių turime. Apie šį metodą nieko daugiau nerašysiu. Visi puikiai žino, kas tai yra.
Kumeliukų imprintingas
Šis metodas vis dažniau naudojamas tarp žirgų augintojų. Visiems suprantama, kad lengviau yra prijaukinti mažą kumeliuką, nei trimetį didelį ir stiprų žirgą. Pagal šį metodą dirbti pradedama ne su kumeliuku, bet su besilaukiančia kumele. Aišku, kad neprieisi prie kumeliuko, jei kumelė jį gins nuo žmogaus. Taip pat, jei kumelė nėra pripratinta pavyzdžiui prie kirpimo mašinėlės garso, tai kartu su ja to garso pasibaidys ir kumeliukas. Visgi esminis momentas yra kumeliuko gimimas. Per pirmas gyvenimo valandas jos smegenys įrašo labai daug informacijos. Viena iš tokių yra informacija apie jauniklį supančius kvapus, garsus ir pojūčius. Labai svarbus yra motinos kvapas. Jį kumeliukas prisimins dar ilgai. Ir taip jis atskirs savo motiną nuo kitų kumelių (lygiai kaip naujagimis nurimsta mamos rankose, atpažinęs ją pagal kvapą). Kumelė apuosto naujagimį, jis ją. Motina jį aplaižo. Tai vat, dirbant pagal šį metodą reikėtų leisti ką tik gimusiam kumeliukui pajusti žmogaus kvapą ir sutapatinti jį su gerais pojūčiais. Tai gali būti glostymas, švelnus šluostymas rankšluosčiu. Negalima kumeliukui sukelti kažkokių neigiamų emocijų skausmo ar stipraus garso poveikio. O paskui jau pradedama dirbti su buitiniais dalykais (kantro dėjimas, kojų kilnojimas, pratinimas prie garsų ir t.t.).
Apie tą metodą galite sužinoti plačiau, įvedę į Google paieškos lauka Foal imprinting.
Monty Roberts ir Join-up metodas
Tai yra vienas iš tų metodų, kurio pagrinde glūdi žirgų tarpusavio bendravimas. Žmogus ilgai stebėjo laukinius mustangus ir jų bendravimą. Svarbu yra tai, kaip lyderis baudžia prasikaltusi. Ir kaip prasikaltęs parodo savo atsiprašymą ir norą pasitaisyti. Taip buvo suformuluotas išvarymo iš bandos principas. Smarkiai prasikaltusį individą lyderis išvaro iš savo bandos. Žirgui, kaip bandos gyvūnui likti vienam yra pati didžiausia bausmė.
Vaizdo įrašas: http://www.youtube.com/watch?v=9Dx91mH2voo
Čia labai puikiai matosi visas darbo procesas. Ir žirgas labai aiškiai parodo visus „apgailestavimo“ ženklus. Žmogus, žirgas ir uždara patalpa sudaro sistemą, kurioje žirgas ir žmogus yra banda. Žmogus lyderis, o žirgas turi paklusti. Pradžioje žirgas yra varomas ratu taip imituojant jo išvarymą. Žmogus savo kūno kalba aiškiai parodo, kad nenori matyti to žirgo. Žmogus žiūri žirgui į akis, juda lygiagrečiai žirgui ir varo jį. Monty Roberts pastebėjo, kad visišką atsiprašymą žirgas parodo tada, kai bėgdamas bando sulėtinti, pradeda kramtyti, suka ausis į lyderio pusę (kaip žinią, tai reiškia, kad žiūrį į lyderį) ir nuleidžia galvą iki žemės. Tada lyderis priima atsiprašymą nustodamas varyti „blogietį“ ir atsuka jam savo korpusą (pagal Monty R. apie 45 laipsnių kampu į „blogietį). Taip lyderis leidžia prieiti prie savęs ir sekti jam iš paskos atgal į saugią bandą. Vieną kartą pajutęs išvarymo grėsmę, žirgas prisimins tai visam gyvenimui ir darys viską, kad tik neliktų vienas.
Daugiau apie Monty Roberts perskaitysite jo puslapyje http://www.montyroberts.com/
Pat Parelli ir natūrali arklininkystė
Šis metodas moko bendrauti su žirgais remiantis jų pačių principais. Šis metodas tinka darbui su bet kokio amžiaus, veislės ar paskirties žirgais. Pagrįstas žmogaus ir žirgo tarpusavio pagarba, supratimu ir meile. Šis metodas išskirtinis tuo, jog dirbant su žirgais nenaudojama jėga (tame tarpe žąslai) ar stiprus psichologinis spaudimas. Žmogus ir žirgas turi būti partneriai, viena darni komanda. Tik tokiu būdu galima pasiekti gerų rezultatų. Žirgai netraumuojami nei fiziškai, nei psichiškai. Vienas iš šio metodų principu- leisti žirgams būti žirgais. Metodas labiau skirtas žmonių darbui su savimi ir mokymuisi suprasti žirgą, bei arklių kalba pasiekti norimo rezultato.
Labiausiai Pat Parelli yra žinomas dėl savo aprašytų 7 žaidimų. Tai yra pratimų seka, kurios metu žmogus mokosi žirgų bendravimo principu. Taip pat tokiu būdu išugdomas žmogaus ir žirgo abipusis pasitikėjimas.
Taip pat Parelli išskyrė žirgų tipus pagal jų temperamentus. Kaip manoma, žmonių temperamentas yra įgimtas, o charakteris vystosi priklausomai nuo gyvenimo aplinkos. Tas pats ir su žirgais. Lygiai kaip žmonės būna cholerikai, sangvinikai, melancholikai ir flegmatikai, taip ir žirgai turi tam tikrus tipus su kuriais jie ateina į šį pasaulį. Visą darbo procesą reikia vykdyti atsižvelgiant į žirgo temperamentą.
Plačiau apie Pat Parelli galite paskaityti http://www.parellinaturalhorsetraining.com/natural-horsemanship/
Clinton Anderson ir Downunder horsemanship
Kaip ir prieš tai aprašyti abu metodai, šitas irgi pagrįstas žiniomis apie žirgų kūno kalbą. Tačiau šitas, skirtingai nei Parelli metodas, turi taip pat ir „tradicinės“ dresūros elementų. Šis metodas sako, kad žirgas privalo gerbti žmogų. O žmogus privalo būti lyderiu. Bandoje žirgai nuolat stumdosi vienas su kitu. Lyderiui užtenka kartais suglausti ausis, kad nuo jo pasitrauktų. Jei nepasitraukia, tada atsukamas užpakalis. Kas priverčia kitą individą pastumti į šoną, tas ir lyderis. Dirbant pagal šį metodą, reikia siekti to, kad jūsų žirgas gerbtų jūsų asmeninę zoną. Taip pat, kad jūs galėtumėte žirgą bet kada pajudinti į priekį, atgal, į kairę ir į dešinę. Pagrindų pagrindas yra žirgų kūno kalba. Atliekant tam tikrus pratimus, siekiama, kad žirgas ne tik darytų tai nedelsdamas, bet tuo pat metu būtų atsipalaidavęs. Tiesiog elgtųsi taip kaip elgiasi kaimenėje su gentainiais. Žirgai labai gerai supranta kūno kalbą. Ne išimtis ir žmogaus (kaip jau rašiau, mes daug kuo panašūs. Ir kūno judesių principai yra panašūs). Tik žmogus, dirbdamas su žirgu, įsitempia, nerimauja ir t.t. Žirgai tai mato iš mūsų kūno kalbos ir taip pat įsitempia, nerimauja, bijo. Metode akcentuojama: jei žirgas neklauso jūsų nuo žemės, jis neklausys ir negerbs jūsų balne. Visas darbas su žirgais prasideda tik nuo žemės.
Filmuose yra labai nuosekliai ir aiškiai parodomi tam tikri pratimai, jų atlikimo technika bei dažnos žmonių klaidos atliekant tuos pratimus.
Plačiau apie tai http://www.downunderhorsemanship.com/
Klikeris (spragtukas)
Tai yra vienas iš teigiamo skatinimo metodų. Be galo paprastas metodas. Pagristas paprasčiausiu sąlyginių refleksų ugdymo metodu, t.y. naudojant sąlyginį dirgiklį. Aukščiau aprašiau pavyzdį su šuniu, mėsa ir garsu. Tuo atveju garsas buvo sąlyginis dirgiklis.
Spragtukas- toks aparatėlis, kuris paspaustas išleidžia spragsėjimą. Tą daiktą galima nusipirkti ir Lietuvoje zoo prekių parduotuvėse. Arba parsisiųsti iš užsienio. Jie brangiai nekainuoja. Labai plačiai naudojamas šunų dresuotojų, tačiau ir žirgų mylėtojai sėkmingai dirba su spragtuku.Pirmą kartą susidūriau su šiuo metodu skaitydama Karen Prayor knygą „Don‘t shoot the dog“ (rus. Не рычите на собаку. Lietuviškai šios knygos neradau internete).
Knygoje buvo iškeltas klausimas: kaip dresuojami gyvūnai, kurios subausti fiziškai yra labai sunku. Pvz.: delfinai. Jo neplaksi su botagu (nes paners po vandeniu), nepaglostysi po trigubo salto, kol jis nepriplaukia prie tavęs.
Su sausumos gyvūnais yra šiek tiek paprasčiau. Bet, kaip paaiškinti šuniui, kad jis gerai atliko pratimą būdamas nutolęs nuo šeimininko? Jei laukti, kol jis parbėgs ir tada paglostyti, tai šuo supranta pagyrimą už ta, kad priėjo. Aišku, kad šunų dresuotojai žino daug būdų, kaip paskatinti nutolusį keturkojį. Elementariausias dalykas- balso pagyrimas.
Tai štai. Šitoje vietoje spragtukas ir gali pakeisti jūsų balsą. O garsas bus visada vienodas ir tikslus. Pradedant dirbti su spragtuko pagalba, reikia pradžioje supažindinti žirgą su garsu ir išlavinti sąlyginį refleksą. Spragtelėjot ir tuo pat metu paduodate skanėstą. Spragsėjimas turi būti tikslus. Kaip minėjau, laikas yra labai svarbus. Paskui jums reikia ilginti laiko tarpą tarp spragtelėjimo ir skanėsto. Tokiu būdu žirgo smegenyse spragtelėjimas asocijuojasi su skanėstu. Tai yra labai patogu, kai dirbate su nutolusiu žirgu. Kiekvieną kartą, kai nutolęs žirgas pasielgia taip, kaip jums reikia, jis išgirsta spragtelėjimą ir žino, kad pasielgė gerai. Ilgainiui jums neprireiks net ir skanukų, o galu gale nereikės ir spragtuko. Galėsite dirbti tik balso komandomis.
Šis metodas yra labai veiksmingas ruošiant žirgus agility pasirodymams (Horse agility).
Daugiau apie šį metodą sužinosite į Google įvedę Clicker training for horses arba apsilankę Karen Prayor puslapyje http://www.clickertraining.com/
Gaila, bet lietuviškai yra labai mažai informacijos šia tema. Tačiau, tegul tai nesustabdo jūsų. Paprašykite pagalbos žmonių, kurie moka užsienio kalbą. Galu gale tai nėra sudėtingi veterinariniai tekstai. Jie lengvai skaitomi. O internete yra daug žodynų, kurie padės išsiversti nežinomus žodžius. Tegul kalbos nežinojimas neatbaido jūsų nuo tikslo siekimo.
Niekada nepamirškite, kad kiekvienas žirgas kaip ir kiekvienas žmogus turi unikalų charakterį, kuris formuojasi priklausomai nuo jo gyvenimo sąlygų. O žmogaus ir žirgo duetas tai yra dar labiau nepakartojamas derinys. Dėl to nėra vieno griežtai apibrėžto darbo modelio. Kiekvienas turime atrasti savo kelią. Kuo daugiau žinosime, tuo tobulesnis bus mūsų darbas. Nereikia savęs riboti. Domėkitės viskuo, kas gali padėti darbe: žirgo evoliucija, istorija, sveikata, psichologija, įvairiais darbo metodais. Tikrai blogiau nebus, jei pasidomėsite ir kitų gyvūnų dresavimo ypatumais. Man patiko skaityti John Fisher „Natural Way to Train Your Dog”. Ši knyga man pakliuvo tada, kai nusipirkau vokiečių aviganių šuniuką. Kadangi apie šunis nieko neišmaniau, tai pradėjau domėtis. Tai buvo neseniai, pries 4 metus. Savo žirgų dar tuomet neturėjau. Skaitydama sužinojau, kad dirbti su gyvūnais galima jų pačių kalba. Tai ir buvo stipriausias postūmis domėtis natūraliais darbo su žirgais metodais. Taip pat iš šios knygos sužinojau, kaip stipraus garso pagalba galima išmokyti gyvūną sutelkti dėmesį į darbą, o ne į supančią aplinką (pvz. dirbant su žirgu levadoje, kurioje auga žolė. Reikia, kad žirgas galvotų ne apie valgymą, bet apie darbą). Tą būdą kartais naudoju. Neaprašiau jo atskirai, nes tai nėra žirgams skirtas metodas. Tačiau, kam įdomu, galite rašyti man el. laišką (info@zirgutakas.lt), paaiškinsiu.
Renkantis darbo metodą, privalote atsižvelgti į savo sugebėjimus, žinias, patirtį, savo ir žirgo charakterius. Pagal tai pačiam sudaryti labiausiai tinkančią darbo schemą. Visai tikėtina, kad naudositės ne vienu metodu.
Prieš pradedant bet kokį korekcinį ar mokomąjį darbą su žirgu, reikėtų viską gerai apgalvoti. Negalite tiesiog aklai kartoti veiksmų, pamatytų kokio nors žymaus dresuotojo knygoje, DVD ar kur kitur. Negalite atlikti veiksmo, jei nesuprantate jo reikšmės, esmės, atlikimo bei saugumo technikos. Be to, reikia gerai žinoti arba bent jau numanyti, ką darysite, jei viskas eis ne taip, kaip matėte filme. Prisiminkite, kad dresuotojų filmai- tai verslo dalis. Dažnai filmuojamas darbas ne su „žaliais“ žirgais tam, kad atskleisti darbo nuoseklumą, techniką ir pan. Be to, nerodoma, ką žirgai valgo, ką jie veikia iki treniruotės (ganosi ganykloje, du kartus vaikšto vaikštynėje ar tiesiog kiurkso garde). Taip pat prisiminkite, kad niekas neatskleidžia savo paslapčių iki galo. Tai yra „biznis“, o filmai leidžiami tam, kad vartotojai kreiptųsi būtent į tą trenerį, o ne į kitą.
Visos metodikos ar jų deriniai gali duoti teigiamą rezultatą tik tada, kai išlaikomas nuoseklumas ir darbas vykdomas turint žinių ir išmanymo. Viso to išmokstama. Tereikia domėtis, klausti, dirbti.
Taip kad nenusiminkite, jei kas nors neišeina. Domėkitės, skaitykite, galvokite ir viskas jums pavyks.
Sekmės :)
